- užnarvis
- ùžnarvis sm. (1) 1. žr. užnarvė 5: Pirštinėms ùžnarvius par trumpus tenunėrėt Kal. 2. NdŽ, DŽ1 žr. užnarvė 7: Mesk kur į ùžnarvį, kad niekas nerastų Ėr. Dienos metu ji (kiaunė) būdavo neveikli ir, įlindus į kokį tamsų užnarvį, miegodavo T.Ivan. Girių giesmininkai krauna lizdus priekelmių ar kupstų užnarviuose rš. | Landžioja po uosto ùžnarvius DŽ. ^ Taisosi it varnas į užnarvį lėkti TŽV616(Al). ║ NdŽ nuošali gatvelė. 3. NdŽ, Rm siaura vieta tarp dviejų trobų ar šiaip kur nors.
Dictionary of the Lithuanian Language.